
ahmoi
suuri niädy, ahnahakse viäritetäh
|

ahven
kala gurbunišku pädöy kurniekaksegi
|

ambur'aine
hyöndeizel hoikku vyödärö, pystäy
|

bošši
ukkolammas
|

čakku
pystäi lendäi, pinizöy
|

čibi
töyhtypiä kualuajulindu
|

čidžiliuhku
kormanikogoine dinosaurus
|

čiučoi
harmai čiyčettäi
|

čondžoi
pikkaraine verenhimoine hyppymuasteri
|

čyöttö
kaivau loukkuo muah
|

edenöi
sarvipiä ryydäy hil'l'akkazeh, ei lypsä
|

hanhi
suuri vezilindu, kodielättigi
|

harakku
pitkyhändäine hačattai lindu
|

haugi
suurisuu järvikala
|

haukku
linduloi da elättilöi koppuaju päivypedolindu
|

hebo
kagrutraktoru
|

heinyčirku
hyöndeine hyppiäy da soittau
|

hiiri
pieni pitkyhändäine kuččumatoi kodielätti
|

hiirihaukku
jyrsijöi koppuaju päivypedolindu
|

hirvi
suuri sarvipiä mečän elätti
|

hukankorendo
hyöndeine kui helikopteru
|

hukku
koiran meččyvelli
|

hylleh
usakas vezinizäkäs
|

hyybii
korvakas yöpedolindu jänöingi koppuau
|

häkki
lehmän sulhaine
|

hämähäkki
verkonkudoi
|

höštöböröi
kovakuorine höštönsyöjy
|

ilves
pitkyjalgaine meččykaži
|

joučen
suomelas-ugrilazien pyhä lindu
|

jumalanlehmäine
hyöndeizel mustutäpläine ruskei takki
|

jänöi
ristuhuuli
|

kajoi
valgei valvattai järvirannoil
|

kala
vien ual uidelii
|

kana
kukoin andilas
|

kanahaukku
suuriigi linduloi koppuaju päivypedolindu
|

kananpoigu
rodih jäičäs
|

kaži
hiiren surmu
|

kiärbäine
huonuksis lendelii hyöndeine
|

kiiškoi
pieni limaine ruvvakas da ogahakas kala
|

kimaleh
sangei ga lendäy
|

koiru
kodihukku
|

kondii
mečän herru
|

koppali
mečoin mučoi
|

korbivaroi
varoin mustu meččyvelli
|

kotku
yksipäine ylähäl lendäy, kaksipäine kanzoi haldivoiččou
|

koza
parrakas kodielätti
|

krokodiilu
čidžiliuhkan veziveikki lehmängi koppuau
|

kudž'oi
mättähii luadii joukkoelätti purougi
|

kudžu
koiran lapsi
|

kuha
ei ole ahven eigo haugi
|

kukoi
kanan sulhaine
|

kurgi
suuri šlöpöinsyöjy suolindu
|

kurmoi
pitkät jallat da n'okku peldoloil lendelöy
|

kyyhköi
meččylindu, rauhan simvolu
|

kägöi
kukkuu
|

lahnu
lačču kala kudou tuomen halvastajes
|

lammas
alazien andai kodielätti
|

lehmy
maijon andai kodielätti
|

leijon
elättilöin kuningas
|

liipukku
kebjeisiibine lendäi
|

liivoi
siibihiiri
|

lohi
ruskeilihaine kala
|

mado
jallatoi elätti
|

majai
plotinmuasteri
|

marjukatti
ei ole kaži eigo syö marjua, a soittau heinikös
|

mečoi
koppalin ukko
|

mehiläine
joukkoelätti metty suittau
|

mägry
poččine junoloil, čongiu da tuhajau
|

niädy
oravan surmu
|

nieglikko
niegluturki elätti
|

norku
amerikanhiähky
|

närhi
čoma lindu lendäy lepettäy, pahoi laulau
|

oravu
turbeihändy
|

pedru
saamelazien lehmy
|

peiboi
ruskei keviäntuojulindu
|

peldopyy
peldoloil eläi suuri parvilindu
|

piäsköi
kezän tuoju vidžerdäi
|

počči
čilindruturbu
|

popugai
pagizii lindu
|

pordimoi
pikkaraine boikoi pedoelätti, kuningahien turki
|

puarmu
siivekäs liččavui räkkipäiväl
|

pyy
lindu mečäs viheldäy
|

rastas
marjansyöjy lindu
|

reboi
pitkyhändy jänöinsyöjy
|

riäpöi
hobjubokkaine kurniekkukala
|

rottu
ristikanzan igähine kuččumatoi davariššu
|

sagarvo
vessel kalansyöjy
|

salamandru
kirjavu veziliuhku
|

salatti
kezäkuus kudii hobjaine parvikala
|

seldi
suolazen vien kala bankahgi puuttuu
|

siigu
hobjubokku kala, suus magei
|

slona
elätti suuri kui taloi kärzänke
|

sorzu
puoličukeldai
|

suojusšlöpöi
elätti kui tanku
|

särgi
hobjubokku ongikala
|

šlöpöi
eläy mual, kudou vies
|

talitijaine
läskinsyöjy linduine mustan nuamarinke
|

tedri
lyyrypyrstö meččylindu
|

tigru
suuri kaži junoloil
|

tikku
kirjavuselgäine lindu piädy puuh pergau
|

toukku
hyöndeizen eziaste
|

tuukkai
linduloi da elättilöi koppuaju yöpedolindu
|

vagoilindu
pieni lindu, pitkypyrstö, keviän merki
|

valas
kala kui mägi, ga ei ole kala
|

varoi
suuri, mustu/harmai kylälindu
|

verbl'uudu
gurbuselgy kuivakkomuan ajonevvo
|

zebru
hebo junoloil
|